Kokią patirtį parsivežėme iš Atėnų ir kur ją panaudosime?
Kokią patirtį parsivežėme iš Atėnų ir kur ją panaudosime?
Rugsėjo 16–19 d. Atikos regione Alytaus regiono delegacija susipažino su praktiniais
sprendimais, kaip stiprinti viešųjų paslaugų kibernetinį atsparumą, klimato kaitai pritaikyti mokyklas ir viešąsias erdves bei planuoti tvaresnes investicijas. Šios temos tiesiogiai susijusios su Alytaus regiono strateginiu planavimu ir rengiama atsparumo klimato kaitai strategija.
Vizito tikslas buvo ne kopijuoti kitur taikomus sprendimus, o praktiškai įvertinti kokie principai ir praktikos galėtų būti prasmingai pritaikyti Alytaus regiono savivaldybių projektuose ir investicijų planavime.
Saugios viešosios paslaugos prasideda ne nuo technologijos, o nuo pasirengimo
Europos Sąjungos kibernetinio saugumo agentūroje ENISA delegacija gilinosi į tai, kaip viešasis sektorius gali pasirengti kibernetinėms grėsmėms ir užtikrinti paslaugų tęstinumą net sutrikus informacinėms sistemoms. Daugiausia dėmesio skirta rizikų valdymui, pasirengimui incidentams, atsakomybių pasiskirstymui, veiklos tęstinumui ir darbuotojų gebėjimų stiprinimui.
Viena svarbiausių žinučių savivaldybėms – kibernetinis saugumas nėra vien IT specialistų atsakomybė. Technologijos yra tik viena sistemos dalis. Ne mažiau svarbu turėti aiškias veiksmų procedūras, iš anksto paskirstytas atsakomybes, reguliariai tikrinti pasirengimą galimiems incidentams ir stiprinti visų darbuotojų kompetencijas.
Gyventojui tai reiškia labai praktišką dalyką: kuo geriau institucija pasirengusi, tuo mažesnė tikimybė, kad kibernetinio incidento atveju sutriks kasdienės viešosios paslaugos ar jų teikimas užsitęs. Pagal ENISA pristatytą patirtį ir rekomendacijas bus vertinama, ką regione verta stiprinti pirmiausia ir kokios nacionalinio bei Europos Sąjungos finansavimo galimybės galėtų būti tam panaudotos.
 |
 |
 |
Kai mokykla tampa klimato sprendimų laboratorija
Atėnų pradinėje mokykloje „Lela Karagianni“, pristatytoje kaip ASCEND projekto demonstracinis objektas, klimato kaitos sprendimai integruoti į kasdienę mokyklos aplinką. Čia taikomi saulės energijos, lietaus vandens surinkimo ir panaudojimo, želdinimo, šešėliavimo, temperatūros bei oro kokybės stebėsenos sprendimai.
Tokių sprendimų esmė nėra vien „žalesnis pastatas“. Tai ir mažesnės energijos bei vandens sąnaudos, ir vėsesnė aplinka per karščius, ir galimybė pačią mokyklą naudoti mokymui apie klimatą bei atsakingą išteklių naudojimą. Taip pastatas tampa ne tik energiškai efektyvesnis ir atsparesnis klimato kaitos poveikiui, bet ir praktine mokymosi erdve.
Toks principas aktualus ir Alytaus regionui: planuojant mokyklų bei kitų viešųjų pastatų modernizavimą verta vertinti ne vien energinį efektyvumą, bet ir galimybę viename projekte derinti klimato atsparumą, duomenų stebėseną, edukaciją ir bendruomenės įtraukimą.
 |
 |
|
Atėnų pradinė mokykla „Lela Karagianni“ – klimato sprendimai integruoti į kasdienę mokyklos aplinką.
Delegacija taip pat susipažino su planuojama „Cooling Havens“ koncepcija – kaip pavėsis, augmenija, vanduo ir viešųjų erdvių pertvarkymas gali mažinti karščio poveikį žmonėms. Kadangi dalis šių intervencijų dar tik planuojama, Alytaus regionui naudinga stebėti ne tik galutinį rezultatą, bet ir patį sprendimų planavimo procesą.
Kai viena investicija sprendžia kelis poreikius
Stavros Niarchos fondo kultūros centras – pavyzdys, kaip vienoje teritorijoje galima suderinti kultūros, švietimo, rekreacijos ir viešosios erdvės funkcijas. Kompleksą sudaro nacionalinės bibliotekos ir nacionalinės operos pastatai bei apie 210 tūkst. kv. metrų parkas. Visa teritorija projektuota kaip atvira ir prieinama skirtingoms visuomenės grupėms, skirta ne tik renginiams, bet ir kasdieniam miesto gyventojų naudojimui.
Delegacija susipažino su natūralios ventiliacijos ir pasyvaus vėsinimo, saulės energijos, lietaus vandens surinkimo, želdynų, universalaus prieinamumo ir daugiafunkcio viešųjų erdvių naudojimo sprendimais.
Alytaus regionui svarbiausia ne objekto mastas, o pats planavimo principas – viena investicija gali vienu metu spręsti kelis poreikius. Tinkamai suplanuotas projektas gali mažinti eksploatacines sąnaudas, gerinti mikroklimatą, didinti atsparumą klimato kaitos poveikiui, kurti patrauklią ir visiems prieinamą viešąją erdvę bei suteikti daugiau galimybių bendruomenei. Planuojant regiono investicijas verta vertinti ne tik pagrindinę pastato ar teritorijos funkciją, bet ir papildomą socialinę, aplinkosauginę bei ekonominę naudą, kurią gali sukurti ta pati investicija.
 |
 |
Stavros Niarchos fondo kultūros centras – daugiafunkcės ir tvarios viešosios infrastruktūros pavyzdys.
Didelę teritoriją planuoti kaip sistemą, o ne atskirų projektų rinkinį
„The Ellinikon“ patirties centre pristatyta buvusio Atėnų oro uosto teritorijos transformacija į naują daugiafunkcį miesto rajoną. Čia gyvenamosios, rekreacinės, komercinės ir viešosios funkcijos planuojamos kartu su didelėmis žaliosiomis erdvėmis, pėsčiųjų ir dviračių infrastruktūra, energijos efektyvumo, atsinaujinančios energijos bei išmanaus valdymo sprendimais.
Svarbus šio projekto principas – infrastruktūra kuriama ne kaip atskirų objektų visuma, o kaip tarpusavyje susieta sistema. Želdynai ir viešosios erdvės siejami su judumu ir rekreacija, technologiniai sprendimai – su efektyvesniu energijos vartojimu, o skaitmeniniai įrankiai – su patogesniu kasdieniu gyvenimu.
Ypatingas dėmesys skiriamas žmogui: svarbiausios kasdienės funkcijos, žaliosios erdvės, paslaugos ir rekreacija planuojamos taip, kad būtų lengvai pasiekiamos pėsčiomis ar dviračiu. Viešosios erdvės čia suprantamos ne kaip likusi neužstatyta teritorija, o kaip lygiavertė miesto infrastruktūros dalis. Alytaus regionui iš to svarbiausia pati planavimo logika – nuo pradžių vertinti pastato, gatvės, želdynų, energijos, klimato rizikų ir paslaugų tarpusavio ryšius. Tokiu būdu planuojama ne pavienė investicija, o ilgalaikė teritorijos kokybė.
 |
„The Ellinikon“ interaktyvus maketas – didelės teritorijos konversijos, žaliosios infrastruktūros ir viešųjų funkcijų integravimo pavyzdys.
 |
Pagrindiniai „The Ellinikon“ planavimo principai: tvarumas, prieinamumas, judumas ir žmogui patogi miesto aplinka.
Ryšiai, kurie gali virsti tolesniu bendradarbiavimu
Vizitas Atikos regione baigtas susitikimu Lietuvos Respublikos ambasadoje Graikijoje. Aptartos Alytaus regionui aktualios ekonominio bendradarbiavimo kryptys – investicijos, inovacijos, žalioji ekonomika, gynybos pramonės plėtra ir ryšiai su Graikijos regionais bei savivaldybėmis. Ambasados kontaktai ir vizito metu užmegzti ryšiai gali būti naudojami ieškant partnerių ir ekspertinės pagalbos konkrečioms regiono iniciatyvoms.
 |
Alytaus regiono delegacijos susitikimas Lietuvos Respublikos ambasadoje Graikijoje.
Ką iš to parsivežame į Alytaus regioną?
Atikoje įgyta patirtis ir pamatytų sprendimų vertė – galimybė atsirinkti principus, kurie gali būti pritaikomi Alytaus regiono savivaldybėse: lietaus vandens valdymą, pavėsio ir želdynų sprendimus, energijos efektyvumą, tvaresnę švietimo infrastruktūrą, geresnį viešųjų erdvių planavimą ir sistemingesnį pasirengimą kibernetinėms grėsmėms.
Ši patirtis bus naudojama rengiant Alytaus regiono atsparumo klimato kaitai strategiją bei vertinant būsimų savivaldybių investicinių projektų sprendinius.
Vizito metu svarbūs buvo ir nauji kontaktai.
Didžiausia vizito vertė – ne tai, kiek objektų aplankyta, o tai, kiek matytų sprendimų pavyks paversti geresnėmis investicijomis Alytaus regione: saugesnėmis paslaugomis, atsparesne infrastruktūra ir patogesne aplinka žmonėms. Kitaip tariant, svarbiausias vizito rezultatas prasideda jau grįžus – kai matyti pavyzdžiai tampa konkrečiais klausimais, kriterijais ir sprendimais mūsų pačių projektuose.
